Alfa išvyka
2010-11-09 || 13:07Kai važiuoji savaitgalį praleisti su Dievu ir Jo mylimais vaikais – negali būti nepaliestu… Kai gauni – negali tylėti, ir giliame sielos džiaugsme supranti: „jei tylėsiu – akmenys ims šaukt“.
Dievui nėra negalimų dalykų, tik mes stokojam supratimo, kad štai Viešpats atėjo pakeisti mūsų gyvenimų.
Šeštaienio rytas, 900 val. Nerimastingai trepsi koja, o „Studlendas“ prisipildo pažįstamų veidų, laukiančių to paties – Alfos išvykos. Kas ne pirmą kartą – šypsosi ramūs, laimingi, o pirmamečiams Alfos kurso dalyviams kirba: „Kur mus veš?“, „Ką su mumis darys?“. Sakė, bus linksma, dar sakė, kad neblogai valgyt duos, taipogi sakė, kad susitiksim su Šventąja Dvasia, ką tai beturėtų reikšti. Kažkas sakė, kad žmonės grįžta pasikeitę. Nesamonė, man nereikia keistis. Man patinka koks aš esu ir ką turiu. Tikriausiai tai buvo skirta ten tam nuplikusiam žmogeliui prie kito slalo, manau jam jau pats laikas būtų pasikeisti…
Sekmadienio vakaras. Viskas baigėsi… Buvo įdomu, keista, bet buvo gera. Dvi dienos ir keturios paskaitos apie Šv. Dvasią. Daug valgėm, bendravom ir klausėmės daug. Visus mus suartino ir gerą nuotaiką teikė žaidimai. O visos dienos kulminacija buvo Šv. Dvasios vakaras. Tai buvo Tai, apie ką kalbėjo senbuviai. Dievas tikrai yra. Ir Jis tikrai buvo ten. Mes meldėmės ir bendravom su Tėvu. Tai buvo mano ir Jo laikas. Laikas, kai žmonės nuoširdžiai meldėsi vieni už kitus ir už save. Ir nieko neliko, kaip tik giedot Jam gyriaus giesmę ir kelt rankas iš džiaugsmo šlovinimo metu. Ačiū Dievui už kalbėjusius ir pamokslavusius: Saulių, Artūrą, Arvydą, už drąsą kalbėti asmeniškus dalykus, atverti širdį, padėti kiekvieno asmeninėje kelionėje. Ačiū tiems, kurie stengėsi, kad viskas būtų nuostabu. Ir nežinau… Ten buvo gerai, bet dabar kažkas netaip man. Jaučiuosi keistai…
Pirmadienis, antradienis, trečiadienis…
Kai eini susitikt su Dievu – negali būti nepaliestas. Kai eini su atvira širdim, meldies, kalbi, negali grįžti toks pats. Ir tikrai kai kas netaip. Nebeina būti tokiu pačiu. O Dieve, nebeina apgaudinėt, veidmainiaut, elgtis savanaudiškai… Norisi ir verkti ir džiaugtis. Kai gauni – negali tylėti. Norisi šaukti – Viešpatie, ką su manim darai? Žmonės, ar matot, ką Jis su manimi daro?
Dievui nėra negalimų dalykų. Ir didžiausi stebuklai ne fiziški, o širdies ir sielos išgydymas.


