Nijolė Žukaitė. Lyderystės konferencija palietė širdis ir suteikė vilties
2010-10-25 || 10:30Praėjusį savaitgalį, spalio 15–16 dienomis, Klaipėdoje LCC tarptautiniame universitete įvyko neeilinis renginys – pirmą kartą Lietuvoje surengta „Pasaulinės lyderystės konferencija“ po vienu stogu subūrė per 300 svečių – skirtingų konfesijų krikščioniškų judėjimų bei bažnyčių lyderių, verslo įmonių, įstaigų, jaunimo organizacijų vadovų – bei apie 100 savanorių, talkinusių rengiant šią konferenciją.
Per dvi konferencijos dienas dalyviai DVD ekrane išgirdo aštuonis pasaulinio garso pranešėjus – bažnyčių vadovus, verslo, politikos ir pramogų pasaulio lyderius, kurie visi ragino naudoti Dievo dovanas aukščiausiam lyderio tikslui siekti.
Kodėl verta būti lyderiu?
„Kaip bažnyčios pastorius asmeniškai esu buvęs daugelyje konferencijų, tačiau ši buvo išskirtinė”, – po konferencijos sakė Artūras Rulinskas, Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius.
Jis išskyrė kelis ryškius konferencijos akcentus. „Pirmiausia, konferencija yra susijusi su žmogaus dvasia ir labai stipriai atsiliepia į dvasinius žmogaus poreikius. Konferencijos dalyviai tiesiog negalėjo neišgirsti esminių dalykų: „kodėl mes gyvename?“ ir „kodėl apskritai verta būti lyderiu?“ – kalbėjo pašnekovas.
Anot A. Rulinsko, yra pilna knygų, kaip tapti lyderiu ar milijonieriumi, tačiau dažniausiai lyderystės aspektas visuomenėje turi vieną tikslą: kaip praturtėti ir pasiekti savo asmeninį troškimą.
„Tuo tarpu konferencijos pranešėjai kalba visai apie kitokią lyderystę, kurioje vyrauja ne mano asmeninis troškimas, ne mano ego, o Dievas. Lyderis čia tas, kuris nori tarnauti Dievui ir kalbama apie tai, kaip tapti geriausiam, išnaudojant potencialą, kurį į širdį įdėjo Dievas”, – kalbėjo A. Rulinskas.
Pastorius sakė matęs tikėjimo žmonių, kurie sėdėjo su ašaromis akyse, nes ši žinia iš tiesų labai lietė. O žmogus, net ir neturintis nieko bendro su tikėjimu, bet norintis būti pats geriausias savo srityje, tokioje konferencijoje galėjęs išgirsti pačius geriausius lyderystės principus, kurie pasaulietinėje visuomenėje nėra laužti iš piršto, bet dažniausiai remiasi bibliniais principais.
„Labai drąsiai sakau, kad tai – krikščioniškos pasaulėžiūros konferencija, tačiau duodanti labai praktiškas ir labai geras pamokas kiekvienam žmogui”, – tvirtino A. Rulinskas.
Videoformatas netrukdė
„Žinau, kad kai kurių, svarsčiusių, ar vykti į konferenciją, apsisprendimui šiek tiek trukdė tai, jog pranešimai skambėjo ne gyvai dalyvaujant pranešėjui, o buvo rodomi ekrane. Man tai nė kiek netrukdė, nes svarbiausia, kas yra kalbama, o ne kokia forma”, – sakė verslininkas Andrius Bernotas, AB „Citadelė” bankas mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, vienas iš Vilniaus „Tikėjimo žodžio“ bažnyčios pastorių.
Pasak A. Bernoto, kaip paėmus gero autoriaus knygą paliečia perskaitytos mintys, taip ir geras mokymas, nesvarbu, kokia forma jis pateiktas, bus naudingas.
Iš kiekvieno pranešimo A. Bernotas sakė gavęs naujų minčių, paskatinimą tobulėti ir būti geresniu vadovu. O kaip krikščionis buvęs paragintas dar uoliau ieškoti Dievo valios ir mažiau išgyventi dėl savo „bėdelių“.
„Pranešėjai parodė, kad pasaulis daug didesnis, nei mano kiemas, kad jame vyksta daug neteisybės ir kad kiekvieno tikro krikščionio pareiga yra pasirūpinti savo artimu, nes tuo rūpinasi ir pats Kristus“, – kalbėjo verslininkas ir pastorius.
Vadovo lemtis – gyventi įtampoje
„Tokia aplinka, kai po vienu stogu susirenka bažnyčių lyderiai iš visų krikščioniškų kongregacijų, nėra dažna“, – pripažino Kęstutis Kėvalas, Kauno arkikatedros bazilikos kunigas, Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas, „Marijos radijo“ programų direktorius.
Būtent tokia ekumeninė dvasia ir vyravo dvi dienas trukusioje konferencijoje.
Anot K. Kėvalo, kiekvienos srities vadovai ir lyderiai šioje konferencijoje išgirdo galingą padrąsinimą nenuleisti rankų, nes vadovo lemtis – gyventi įtampoje. „Vadovo lemtis – nėra gyvenimas ant laurų, o labai sunkus darbas ir atsakomybė, prisiimta už kitus. Todėl nereikia stebėtis nei įtampa, nei pervargimu, juolab, kad čia pat pateikiami labai praktiški būdai, kaip su tuo susigyventi“, – sakė kunigas.
Asmeniškai jam didžiausią įspūdį paliko vyresnysis Willow Creek bažnyčios pastorius Bilas Haibelsas. Jis kalbėjo apie tai, kad krikščionis turi veikti, nes veikimas teisingumo link yra ir pašaukimas, ir pareiga.
Kitas, anot K. Kėvalo, sukrėtęs pranešėjas buvo Garis Hogenas, Tarptautinės teisingumo misijos įkūrėjas ir prezidentas, kalbėjęs apie tai, kad jei mes nevykdome teisingumo ir neveikiame jo link, tai nepatiriame Dievo apskritai, nes viskas lieka tik kalbomis.
K. Kėvalas citavo ir Timą Kelerį, vienos iš 25 įtakingiausių Amerikos bažnyčių įkūrėją, kalbėjusį apie sūnaus palaidūno istoriją, kuri daugeliui nuskambėjo labai naujai ir šokiruojamai, kad iš tiesų mes kartais taip užsiliūliuojame savo teisumu, kad net geri darbai gali prarasti esmę.
Iš nevilties – į vilties kultūrą
Anot K. Kėvalo, konferencija, įvykusi dabartinės Lietuvos kontekste, privertė susimąstyti ir apie tai, kad mes eskaluojame nevilties kultūrą, tuo tarpu visų pranešėjų žinia buvusi priešinga – jei nori ką nors pasiekti, turi kelti, burti, įkvėpti žmones.
Jėzuitų kunigas Rytis Gurkšnys, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčios rektorius, taip pat akcentavo, kad Lietuvai, kurioje šiuo metu yra daug tamsos, nusivylimo, ekonominių ir dvasinių problemų, ši konferencija suteikė daug šviesos, vilties ir padrąsinimo, jog visi žmonės gali ugdytis lyderio bruožus. „Ji buvo skirta ne tik vadovams, pastoriams ar kunigams, bet kiekvienam žmogui, bendruomenės nariui, įmonės darbuotojui. Konferencija buvo tarsi paskatinimas kiekvienam pamąstyti, kaip jie galėtų būti lyderiais savo aplinkoje, šeimoje, bendruomenėje ar darbo vietoje“, – sakė R. Gurkšnys.
Norisi dalytis
„Parsivežėme labai geros energijos, patiko visa aplinka – nuo smulkmenų, nuo stalų, prie kurių sėdėjome, iki žmonių veidų“, – po konferencijos sakė Dainius Latvėnas, šiaulietis verslininkas, siuvimo įmonės „Aderlita“ direktorius, atvykęs į konferenciją kartu su savo žmona Adele.
Anot D. Latvėno, ši konferencija įmonės vadovams buvo tarsi monitoringas: čia galėjai pasitikrinti, ar gerai vairuoji, ir ar iš viso tuo autobusu važiuoji.
„Nors esame dalyvavę nemažai verslo konferencijų, tačiau čia išgirdome daug netikėtų naujų minčių, o beveik kiekvienas pranešėjas privertė susimąstyti. Apskritai konferencija buvo labai aukšto lygio, dar ja tebegyvename, norime dar ir dar kartą peržiūrėti parsivežtą vaizdo medžiagą ir parodyti ją kitiems, norisi šia žinia pasidalinti“, – sakė verslininkas.
D. Latvėnas tvirtino, kad būtinai vyks ir į kitų metų konferenciją, ir būtinai atsiveš draugų ir kolegų
Konferencija pranoko lūkesčius
„Iš tiesų konferencija pranoko lūkesčius”, – pasibaigus konferencijai, galėjo lengviau atsikvėpti vienas iš organizatorių Saulius Karosas, Klaipėdos miesto bažnyčios pastorius, kuriam jau prieš trejus metus kilo idėja atvežti „Pasaulinės lyderystės konferenciją“ į Lietuvą. Ši mintis, anot paties pastoriaus, pirmiausia kilo iš didelio noro pačiam mokytis vadovavimo ir jį tobulinti.
„Bet kalbėdamas su dvasininkais ir įmonių vadovais, – pasakojo S.Karosas, – pamačiau tą patį jų norą, kartais apimantį vienišumo jausmą, kartais nesugebėjimą sutvarkyti savo tvarkaraštį, kartais įkvėpimo stygių. Visgi vadovavimo reikia mokytis, nes tai yra labai atsakingas užsiėmimas, liečiantis daugelio žmonių gyvenimus.“
Kita vertus, anot pastoriaus, Lietuvoje labai stinga autoritetų, kuriais norisi sekti, todėl ši konferencija pasirodžiusi labai tinkamas įrankis šiam tikslui pasiekti. Jau pasibaigus konferencijai S. Karosas džiaugėsi fantastišku atsidavusių savanorių darbu ir šlovinimo grupe.
Tačiau bene labiausiai įkvepiantis dalykas, prisipažino pastorius, buvo stebėti prie apskrito stalo susibūrusias iš vienos organizacijos atvykusiais komandas, priimančias sprendimus ir planuojančias žingsnius, ką jie toliau nori keisti. „Man skaniausias vaisius buvo matyti ne tik gerą pranešimą, gerą informaciją smegenims, bet ir uždegtas širdis, gilų išgyvenimą viduje, atgailą, pamačius kai kurias savo klaidas, ir norą apsisukus eiti kita kryptimi, stebėti, kaip užkabinamos kai kurių verslininkų širdys, kaip jie pradeda mąstyti, ką daryti su savo įtaka, kaip padėti nelaimėliams aplinkui“, – sakė S. Karosas.
„Mums puikiai pasisekė sukurti aplinką, kurioje konferencijos dalyviai galėjo susitelkti mintis į pranešėjų kalbas ir maldą. Taip pat užtikrinome, kad svečiai turėtų galimybę efektyviai keistis savo įžvalgomis tiek diskutuodami prie apskritų stalų, tiek dalydamiesi mintimis per pertraukėles. Manau, kad kruopštus pasiruošimas renginiui tikrai atsipirko – užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas su kaupu. Ne veltui ir kitąmet padėti rengti konferenciją ir vėl pavesta LCC tarptautiniam universitetui. Jaučiamės įdėję daug darbo ir sulaukę palankaus įvertinimo. Svarbiausia, kad konferencija labai patiko jos dalyviams“, – mintimis dalijosi LCC rektoriaus patarėja ryšiams su religinėmis bendruomenėmis Sharon Brubaker.
Po didžiulės konferencijos sėkmės organizatoriai jau ima rengtis kitų metų konferencijai, kuri vyks 2011-ųjų metų lapkričio 11–12 dienomis LCC tarptautiniame universitete.
Šaltinis: Bernardinai.lt
