Stebėtojo akimis: pamaldos, pasninkas ir vienybė
2010-05-26 || 15:38Truputį daugiau nei prieš savaitę Artūras pasidalino savo liudijimu, kuris atėjo iš Dievo, su maldos grupele. Ši kuri renkasi valandą prieš pamaldas ir meldžiasi už pastorių, bendruomenę, pamaldas ir t.t. Grupelės metu Artūras pasidalino, kad ,,Manos pastatas šiandien mums yra kaip išbandymas, ar mes verti jo ar ne? Viešpats neatiduos šitų namų, kol mūsų širdys nebus tam paruoštos. Visų pirma pasišventimas Jam, paskui – visa kita.” Maldos grupelės narių širdys buvo sujudintos tų žodžių.
Gegužės 23 dieną pamaldų metu Artūras buvo pakviestas pasidalinti žodžiu, kurį jis gavo iš Dievo. Toks pasidalinimas Miesto bažnyčioje vyko pirmą kartą. Žinia apie vienybę giliai palietė labai daug žmonių. Mano nuomone, daugelis net nenumanė, kad iš pamaldų išeis tokie pakylėti ir tuoj pat imsis veiksmų.
Pamaldos prasidėjo tradiciškai – giesmėmis, per jas mes paruošėme savo širdis Dievui ir pradėjome artėti prie Jo, nuraminome savo mintis. Garrett Gililand, kurio pamokslai visuomet būna ekspresyvūs, sekmadienį dalinosi žodžiu. Tikriausiai daugelis pripažintų, kad Garrett kalbėjo išties nuoširdžiai ir daugelis žmonių buvo paliesti to nuoširdumo.
Pamokslas buvo apie Dievo valią mūsų gyvenime. Jis pasiūlė keturis būdus, kaip galime patikrinti, ar tai Dievo valia mūsų gyvenime: 1) svarbu yra būti harmonijoje su Dievo Žodžiu; 2) klausti subrendusių tikinčiųjų patarimo; 3) turime patikrinti savo motyvus; 4) turime prašyti, kad Dievas atvertų ar uždarytų duris. Jeigu norite pasiklausyti viso pamokslo, paspauskite šią nuorodą: Pamokslas
Po pamokslo Artūras buvo pakviestas į sceną ir antrą kartą dalijosi savo pamąstymais. Nuo praėjusios savaitės Dievas jam buvo atskleidęs dar daugiau. Tad jis patvirtino, ką jau buvo seniau sakęs – Mana yra mūsų išmėginimas, kad paaiškėtų ar esame verti jos, ar ne. Išties mūsų bažnyčia įsigyjo Maną daugiau nei prieš dvejus metus ir statybos pajudėjo šiek tiek į priekį, tačiau tiek dar daug reikia padaryti. Pastatas dar turi būti išpirktas iš banko, o bažnyčia kol kas nesurenka tiek lėšų, kad pilnai išlaikytų šią naštą. Daugelį kartų skolos apmokėjimas buvo atidėtas. Tačiau žodžiai, kuriais Artūras pasidalino, vėl nusuko mūsų akis į Davėją. Kvietė mus statyti “šventyklą”, kuri yra mumyse.
Pagaliau mes buvome šaukiami būti vieningi, “kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei” (Jono 17:21). Stebėjau iš galinio suolo besiklausančius žmones. Jie stebėjo įdėmiai, klausėsi ir dėjosi į širdį visa, kas buvo sakoma. Kalbėjau po pamaldų ir kitas dienas su keliais žmonėmis ir jie pripažino, kad tai palietė jų širdis.
Po Artūro liudijimo mikrofoną perėmė pastorius Saulius Karosas. Jis atvirai pasakojo apie Manos didžiausią poreikį – finansus. Visos kalbos metu jis kreipė mūsų akis į Davėją ir mus, žmones, kurie susivienyję galėtų pakeisti dabartinę situaciją. Bet kaip reikia susivienyti? Nuo ko pradėti? Pastorius Saulius pasiūlė visiems bažnyčios nariams pasninkauti kitą dieną, t.y. pirmadienį. Pasninko metu mes buvome kviečiami atsisakyti tos dienos maisto ir tuo pačiu metu melstis už Maną ir Miesto bažnyčios poreikius. Kad prisimintume Maną savo kasdieninėje veikloje, galėjome pasiimti oranžinę apyrankę.
Pirmadienio dieną susitikusi kelis žmones sužinojau, kad Sauliaus kvietimas irgi palietė jų širdis ir jie pasninkavo dėl Manos. Po truputį žmonės supranta, kad mažytis jų prisidėjimas prie bažnyčios gali padaryti labai didelį poreikį. Ta vienybė labai džiugino mano širdį.
Kai po pamaldų buvo renkami paaukojimai, šį kartą krepšeliuose buvo surinkta apie 10,000 litų. Tai didelis šoktelėjimas, nes paprastai būna surenkama po 3,000-4,000 tūkstančius litų.
Kiekvieną ankstų antradienio rytą vyksta Miesto bažnyčios darbuotojų susirinkimas. Šį antradienį visi nuoširdžiai džiaugėmės surinkta auka, tačiau žmonių, prisidėjusių prie aukos, širdimis džiaugėmės dar labiau. Tvirtai dalinomės savo įsitikinimu, kad mūsų bažnyčia išties gali kiekvieną mėnesį surinkti po 30,000 litų, kurie reikalingi pastato išpirkimui (dabar surenkame apie 20,000 litų). Tačiau turime nepamiršti savo širdis kreipti į Dievą.
